keblinėti — keblinėti, ėja, ėjo [K]; N žr. kėblinėti: Mažiukas ligonėlis keblinėja po truputį Vlkv. Mano vaikas dar tik keblinėja Dl. Berniukas keblinėjo apie namus rš. Kitas senas dar vaikštinėja, keblinėja, o jinai ne Pc. Kur tu ten keblinėjai vakar? Pšš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėblinėti — vksm. Po ligõs ji̇̀s vos kėblinėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkėblinėti — Skr iter. dem. apkėblinti. kėblinėti; apkėblinėti; nukėblinėti; pakėblinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kebežiuoti — kebežiuoti, iuoja, iãvo intr. ropoti; kėblinėti (?): Be žmogaus mažą negali palikti: tai jis kebežiuoja, tai lipa – gali užsimušti Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
keblinėjimas — sm. (1); Kos48 → keblinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kebrinėti — kebrinėti, ėja, ėjo žr. kėblinėti: Jis jau buvo vyras, o aš dar maža kebrinėjau Pg … Dictionary of the Lithuanian Language
kuldinėti — 1 kuldinėti, ėja, ėjo intr. 1. J, Krkn, Zp kėblinėti, vaikštinėti: Dar kuldinėja bobutė, bet tik aplink gryčią Srv. Jau kuldinėja po ligos Ds. | Kam varai vaikus į trobą: aptaisyk gerai, ir tegul kuldinė[ja]! Vdk. 2. judėti, krutėti, nenustygti… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėglinėti — kėglinėti, ėja, ėjo intr. stypčioti, kėblinėti: Žiūrėk, jau tas gandras vėl kėglinėja po mūsų pelkes Plk … Dictionary of the Lithuanian Language
kėkštinėti — kėkštinėti, ėja, ėjo intr. vaikščioti, kėblinėti: Tie vištalukai lig pat vėlumo kėkštinė[ja] po lauką Vvr. Gaila žiūrėt į dėdę – kaip kėkštas, led bekėkštinėja Všk … Dictionary of the Lithuanian Language
kėplinėti — kėplinėti, ėja, ėjo, kė̃plinėti, ėja, ėjo iter. dem. kėplinti; plg. kėblinėti: Vaikas pradėjo kė̃plinėti, keižinėti Škn. Morkuvienė apsikimšus kėplinė[ja] Jrb. Nemirė, tebkėplinė[ja] Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
